Taylor Jenkins Reid „Septyni Evelinos Hugo vyrai“

And the Oscars goes to…Evelyn Hugo! Septintasis dešimtmetis, Holivudas ir kino pasaulis visu savo grožiu. Ir visame tame išskirtinė aktorė Evelina Hugo. Knyga nuo pat pradžių labai įtraukia, kartu su pagrindine veikėja iš vidaus pažįstame kino gyvenimą. Daugiau nei 400 puslapių apimties kūrinys tikrai neverčia nuobodžiauti, o tai lemia įtraukiantys įvykiai, įdomi pasakojimo forma su integruotu interviu ir puikiai sukurti personažai, kurių asmeniniai nuotykiai rėkė iš spaudos antraščių, tačiau jų gyvenime vis dar buvo vietos paslaptims, viskam, ką slėpė tonos makiažo ir netikros, priverstinės šypsenos viena po kitos blyksinčių blyksčių spindulių šviesoje.

Trisdešimtmetė Niujorko žurnalistė Monika Grant gauna progą paimti interviu iš Holivudo legendos Evelinos Hugo. Tačiau ji nė nenutuokia, kaip stipriai ši gali pakeisti jos gyvenimą. Būdama 79-erių metų aktorė, Evelina Hugo nusprendžia papasakoti Monikai savo gyvenimo istoriją, septynių vyrų paslaptį ir kelią į karjeros viršūnę. Tai bus pirmoji autorizuota aktorės biografija. Atvira išpažintis, kuri nepagailėjo nė vieno, juolab pagrindinio su ja susijusio asmens. Monika nesuvokia, kodėl aktorė pasirinko ją ir kad ji yra tam tikro plano dalis…

Taylor Jenkins Reid „Septyni Evelinos Hugo vyrai“ knygos apžvalga

Evelina Hugo – Holivudo aktorė, femme fatale ir viso pasaulio vyrų geismo objektas. Užaugo viename Niujorko rajone. Būdama paauglė ji išteka už Ernio Diazo ir kartu keliauja į Los Andželą, kad pakeistų savo gyvenimą. Evelina tiksliai žino, ko nori, ir nebijo to siekti visomis įmanomomis priemonėmis. Ji suvokia savo seksualumą ir tai, kaip jis veikia kitus žmones. Ji tuo pasinaudoja, kad iškiltų į viršų, ir dėl nieko nesigaili. Vyrai yra priemonė tikslui pasiekti.

Iš kur ji žino, kiek savęs atiduoti kitiems, o kiek pasilikti sau?

Net ir tada, kai Evelina daro prieštaringus ir moraliai neteisingus dalykus, jos motyvai yra akivaizdūs ir suprantami. Tikriausiai jai galima daug ką atleisti (?). Dar daugiau, jos tvirtumas ir nenuspėjamumas kelia tam tikrą susižavėjimą ir pavydą dėl šio nepalaužiamo pasitikėjimo savimi. Evelinos Hugo gyvenimas – tai tikra pergalių ir pralaimėjimų, epinių akimirkų ir tikro nuopuolio akimirkų sinusoidė. Nepaisant to, dažnai ji yra išties negailestinga, Evelina geba mylėti ir yra pasiryžusi aukotis dėl mylimo žmogaus. Tačiau kai ji pati tai suvoks, gali būti per vėlu.

Evelina yra daugialypis personažas, todėl jos tikrai neįmanoma įsprausti į jokius rėmus. Nors jos veiksmuose galima įžvelgti tam tikrą modelį, taip pat galima pamatyti, kokią didžiulę kelionę ji nuėjo ir kaip stipriai pasikeitė per dešimtmečius. Vienintelis dalykas, kuris nepasikeitė, yra jos nepalaužiamas pasitikėjimas savimi ir ją supanti unikalumo aura.

Žmonės mano, kad intymumas yra susijęs su seksu. Bet jis susijęs su tiesa.

Evelinos Hugo ir Monikos Grant istorijos yra tikrai neblogai sukonstruotos. Kartkartėmis autorė skaitytoją pamalonina smulkmenomis, įkiša į pinkles, papiktina ir pradžiugina. Romantika persekioja romantiką, intrigos, sąmokslai – kaip kasdienė duona, kaip ir nuolatinė kova už save, ateitį ir gerbėjų meilę. Nesibaigiančios šou verslo dilemos ir problemos leidžia pajusti gyvenimo prožektorių šviesoje skonį, kuris nėra skirtas mažiesiems ir paprastiems duonos valgytojams. Kai Evelina pasakoja savo istoriją Monikai, ji nevaikšto aplinkui, nesistengia vartoti įmantrios leksikos. Ji pasakoja taip, kaip buvo ir to nesigėdija. Ji dažnai sako, kad dėl nieko nesigaili ir kad jei reikėtų, padarytų tai dar kartą. Nekyla abejonių dėl Evelinos sąžiningumo sau ir žmonėms, su kuriais ji gyveno ir dirbo.

Dabarties ir praeities derinys dar kartą leido fantastiškai suprasti, kaip neatsiejamai susijusios kartos. Negalima atmesti praeities, kuri taip dažnai tam tikra prasme mus apibrėžia. Monikos susitikimas su Evelina ją pakeičia ir leidžia priimti svarbius sprendimus. Dėl Evelinos jai suteiktos perspektyvos Monika pati pradeda kitaip žiūrėti į save, savo santuoką, karjerą ir žmones.

Kai tik atsiranda galimybė pakeisti gyvenimą, pasiruoškite padaryti dėl to viską, ko tik prireiks. Pasaulis nieko neduoda. Viską reikia pasiimti. Jei iš manęs ko nors išmoksite, tai turbūt šito.

„Septyni Evelinos Hugo vyrai“ – šiek tiek netikslus knygos pavadinimas, mat knyga ne tik apie vyrus. Taip, kai kurie vyrai jos gyvenime buvo svarbūs jos karjeros etapai, tačiau jie taip pat buvo kančios ir nusivylimo šaltinis. Ne kartą jie sugebėjo sugriauti tai, ką ji kūrė daugelį metų. Evelinos vyrai yra visos istorijos ašis ir apibūdina to meto Holivudo bendruomenės papročius bei lūkesčius.

Buvo gera nusikelti į šeštojo ir septintojo dešimtmečių Holivudą, kai kinas įgavo tikrą pagreitį. Taylor Jenkins Reid meistriškai kuria atmosferą ir įtampą, lengvai pasakoja ir skaitytoją apgaubia nuostabia paslaptingo blizgesio ir spindesio aura. Nors tai išgalvota istorija, ji, deja, mano nuomone, turi keletą trūkumų. Kai kurių temų supaprastinimas ir nugludinimas trukdo bendram laikmečio suvokimui. Pradedant tam tikrais stereotipais ir tam tikrų veikėjų objektyvizavimu, baigiant Holivudo realybės nugludinimu. Paparacai čia yra vos ne kaip geri angelai, kurie pakankamai kultūringai ir ne per daug griežtai informuoja visuomenę apie skandalus, nesėkmes ir įvykius didžiojo šou verslo pasaulyje. Dauguma knygoje publikuojamų žurnalistinių tekstų yra saldžios ir negausios šlovinimo giesmės neprilygstamoms didžiojo ekrano žvaigždėms.

Socialiniai klausimai traktuojami nereikšmingai. Likusi informacija apie politinį ir socialinį foną tėra keli sakiniai, be didesnės prasmės išmesti kažkur į orą. Kai viena iš paslapčių išaiškėja, paaiškėja, kad jos redukavimas į antrarūšę problemą yra vienintelis būdas konstruoti pasakojimą.

Tai gera istorija, kuri labai įtraukia, o padėjus knygą – galvoji apie ją vėl. Evelina yra toks užburiantis personažas, kad skaitytojas nesustos, kol nesužinos visų jos paslapčių. Pabaiga man pasirodė šiek tiek nuspėjama tikrai, bet tai netrukdė mėgautis kūriniu iki pat paskutinių jo puslapi. Viena vertus, tai graži ir daugiaprasmė sunkios meilės istorija. Deginanti ir dviprasmiška. Iš kitos pusės – šlovės ir pinigų troškimas, neapykanta ir atjautos stoka. Autorė meistriškai ir beveik nepastebimai sužadina daugybę emocijų. Ji vis labiau stumia tą plonytę ribą tarp to, kas priimtina ir kas nepriimtina. Labai norėčiau pamatyti Evelyn Hugo „Septynių vyrų“ ekranizaciją, nes romanas skaitosi kaip filmas. Ir nors, ši istorija pramanyta, tikrai tikiu, kad ji galėjo nutikti iš tikrųjų.

Taylor Jenkins Reid „Septyni Evelinos Hugo vyrai“ – knyga, kurioje paliečiamos, bet tikrai nenagrinėjamos diskriminacijos temos: lyties, rasės ir seksualinės. Nepaisant to, ji labai moteriška, nes, pasitelkdama išgalvotą kino žvaigždę kaip pavyzdį, parodo, kaip į minios stabą buvo žiūrima iš aukšto studijų užkulisiuose, ko buvo reikalaujama iš moters ant pjedestalo ir galiausiai ¬ kaip su moterimi šou versle vis dar elgiamasi šiandien. Taylor Jenkins Reid labai meistriškai romaną apipynė žinia, už kurios slypi įtikinamas pasakojimas apie asmenines skaudžias paslaptis, kurių niekas niekada nedrįso pasakyti, kurių niekas nenorėjo atskleisti. Knyga atrodo lengva, neįpareigojanti, tačiau jau po kelių skyrių tampa aišku, kad tai tik fasadas, o viduje slypi ir skaitytojo laukia kur kas daugiau.

Kartais tikrovė tarsi užgriūva. O kartais tiesiog kantriai laukia, kol pristigsi jėgų ją neigti.

Išleido: Svajonių knygos