Orhan Pamuk „The New Life“
2006 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Orhan Pamuk yra išskirtinis rašytojas. Kiekviena jo knyga yra visiškai skirtinga, savaip unikali, kviečianti į įdomią kelionę į kiek egzotiškos Turkijos pasaulį.
„The New Life“ mano lentynoje savo laiko laukė gerus metus, o atkeliavo tiesiai iš Turkijos, kaip draugo, ėjusio ten žygį, lauktuvė. Anglų kalba skaitau labai retai, tad knyga buvo šioks toks iššūkis, bet man labai patiko. „The New Life“ yra knyga apie knygą. Paslaptingas skaitinys (vėliau skaitant galima suprasti, kad tai naujų laikų Koranas) apverčia aukštyn kojomis jauno studento Osmano gyvenimą, kuris, paveiktas knygos, nusprendžia viską mesti ir išsiruošia ieškoti gyvenimo prasmės. Osmanas patikėjo, kad dabar viskas gali pasikeisti, kad kažkur yra kitas, naujas gyvenimas, geresnis ir gražesnis už čia esantį. Kelionėje jį lydi Janan, mergina, su kuria jis neseniai susipažino universitete ir su kuria jį sieja sunkiai nusakomas jausmas, kažkas tarp įsimylėjimo, susižavėjimo ir aistros.
I had read somewhere that luck is not blind, just illiterate. Luck, I mused, is a palliative for those who don‘t know probability and statistics.
Knygos siužetas yra labai paprastas ir kartu sudėtingas, nes jame daug paslapties. Taigi viskas prasideda tada, kai studentas Osmanas pamato knygą gražios merginos rankoje. Susižavėjęs nepažįstamosios grožiu, jis įsimena knygos pavadinimą, o kai viename iš prekystalių pamato identišką knygą, tuoj pat ją nusiperka, norėdamas suartėti su paslaptinga moterimi, kad ir skaitydamas ją kartu. Tačiau knyga visiškai pakeičia jo gyvenimą ir požiūrį į pasaulį. Netrukus Osmanas, ieškodamas gražuolės nepažįstamosios Janan, leidžiasi į beprotišką kelionę be tikslo. Čia svarbūs tampa ne geografinės vietos pasikeitimai, o kelionės į save, atrandant savo troškimus, tapatybę – ir knygos paslaptį. Osmanas persėda iš vieno autobuso į kitą, žinodamas, kad juose dažnai įvyksta avarijos. Jis žino, kad prieš pat tragediją išvys mirties angelą. Tačiau prieš tai jis turi surasti Janan ir perskaityti jo mintis užvaldžiusios knygos žinią. Tuo tarpu skaitymas virsta mirtinu pavojumi….
Šiame romane yra universalus apmąstymas apie žmogaus silpnybes. Yra didžiosios neišsipildžiusios meilės motyvas, beveik nepaaiškinamos jėgos, ir žmogžudystės motyvas – be tyrimų ar psichologinės analizės, tik antrinis ir pridėtas, kad nuspalvintų romano visumą. Yra ir kultūrinių kontekstų, ir dar vienas bandymas paaiškinti skirtumus tarp Rytų ir Vakarų, galiausiai – keletas politinių nuorodų šio konteksto aistruoliams. Labiausiai man patinka šiek tiek filosofiškas, ramus, pastovus Pamuko pasakojimo ritmas. Nors Pamukui patrauklus išorinis veikėjų pasaulis, daugiau dėmesio jis skiria vidiniams monologams, išgyvenimams ir jausmams.
„The New Life“ yra savitas, arabiškas, kelionės literatūros pavyzdys. Veikėjai čia kaskart persikelia į naują vietą, sutinka naujų žmonių, o jų tikslas – kelionė, kuri, nors teoriškai ir turi tikslą, pasirodo, pati savaime yra svarbiausia. Nėra laiko ilgam sustoti vienoje vietoje, ramiai pailsėti, nes kažkas nuolat traukia Osmaną vis tolyn ir tolyn. Būtent perskaityta knyga neduoda jam ramybės, ji kiekviename žingsnyje jam kelia vis naujų klausimų.
Pakankamai svarbu yra tai, kaip Orhan Pamuk čia vaizduoja Turkiją. Tai šalis, kuri aiškiai stovi ant ribos tarp Rytų ir Vakarų pasaulių. Viena vertus, vis dar turime mažų miestelių su Atatiurko statula centrinėje aikštėje, karamėlėmis ir tradicine turkiška architektūra, kita vertus, parduotuvėse, net ir provincijose jau dominuoja „Coca-cola“.
Knyga tikrai labai įtraukia savo paslaptingumu ir šiokiu tokiu keistumu, vėlesni puslapiai skrieja greitai ir be nuobodulio, nors ir nepateikia jokių aiškių atsakymų. Romano tema – mėginimas atrasti gyvenimo prasmę pasaulyje, kuriame nėra lengvų atsakymų – yra universali. Savo pirmąją pažintį su šiuo rašytoju vertinčiau kaip labai pavykusią. Man susidarė įspūdis, kad Orhan Pamuk akivaizdžiai žino literatūros šedevro receptą: jis žino, kad reikia derinti pramoginėje literatūroje eksploatuojamas motyvus ir pagrindines temas, tokias kaip, meilė, nusikaltimai su rafinuota forma ir skoningu, neskaidriu, skaitytojo dėmesį prikaustančiu pasakojimu su magiškojo realizmo atspalviu. Orhan Pamuk šioje knygoje sako, kad mes visi ieškome naujo gyvenimo, nors paprastai nežinome, kas tai yra, kur jį rasti, ir nesugebame atpažinti, kai jį randame.
What is love?
Love is submitting. Love is the cause of love. Love is understanding. Love is a kind of music. Love and the gentle heart are identical. Love is the property of sorrow. Love is the tender soul looking in the mirror. Love is evanescent. Love is never having to say you are sorry. Love is a process of crystallization. Love is giving. Love is sharing a stick of gum. You can never tell about love. Love is an empty word. Love is being reunited with God. Love is bitter. Love is encountering the angel. Love is a value of tears. Love is waiting for the phone to ring. Love is the whole world. Love is holding hand in the movie theatre. Love is intoxicating. Love is a monster. Love is blind. Love is listening to your heart. Love is a sacred silence. Love is the subject of songs. Love is good for the skin.