Lori Gottlieb „Gal norėtumėt apie tai pasikalbėti? Psichoterapeutė, jos psichoterapeutas ir mūsų siekis geriau suprasti save“ – nuoširdus žvilgsnis į psichoterapiją ir jos užkulisius
Dažnai meilė yra daugybė dalykų, visai neprimenančių meilės.
Apie autorę
Lori Gottlieb karjera gana įdomi. Pradėjo nuo darbo Holivude, kur rašė scenarijus populiariems serialams, tokiems kaip „Draugai“, „Ligoninės priimamasis“. Rinkdama medžiagą serialams, ji daug laiko praleisdavo tikruose budėjimuose ligoninėse ir susidomėjo medicina. Visgi Lori Gottlieb netapo gydytoja, o pasinėrė į žurnalistiką. Tačiau Lori širdis kuždėjo, kad tikra pagalba kitam žmogui yra kur kas svarbiau nei tiesiog rašymas. Taip jai gimė idėja tapti psichoterapeute. Psichoterapijų seansus lankančių žmonių istorijos ir sukaupta patirtis ją įkvepė knygai „Gal norėtumėt apie tai pasikalbėti? Psichoterapeutė, jos psichoterapeutas ir mūsų siekis geriau suprasti save“.
Mes visada apsimetame, kad nepažįstame tų žmonių, kuriuos iš tiesų pažįstame intymiausiai. Tačiau būtent mes, psichoterapeutai, jaučiamės nejaukiai, kai susiduria mūsų ir pacientų išoriniai pasauliai. Mes matėme pacientų tikruosius gyvenimus, o jie mūsiškių – ne.
Tyla pscihoterapijos seanso metu yra filmuose dažnai naudojama klišė, tačiau tik tyloje žmonės gali išgirsti patys save. Tylėjimas kažkuo panašus į šiukšliadėžės ištuštinimą. Kai į tuštumą nustojame svaidyti šlamštą – žodžius, žodžius, daugybę žodžių, – į paviršių iškyla šis tas svarbaus.
Gal norėtumėt apie tai pasikalbėti?
Gerai pagalvojus, tokį klausimą ko gero nedažnai išgirstame net iš tiesų mums artimų žmonių. O būtent jis, nors ir kiek banalokas, gali atverti duris iš tikrųjų giliam pokalbiui. Originale knygos pavadinimas skamba kiek kitaip: „Galbūt tau reikėtų su kuo nors pasikalbėti“ („Maybe you should talk to someone“). Tai taip pat banali frazė, kuri dažnai turi gerų ketinimų, bet tuo pačiu joje gali būti užkoduotas tiesiog kito žmogaus problemų ignoravimas. Tai tiek apie tą pavadinimą. O knyga parašyta išties puikiai, įtraukiančiai ir tiesiog paprastai ir aiškiai. Taip, kad būtų įdomu skaityti tiesiog kiekvienam, o ne tik psichologija besidominčiam žmogui.
Santykio su praeitimi keitimas yra psichoterapijos pagrindas. Tačiau paprastai daug mažiau kalbama apie tai, kaip dabartį veikia mūsų santykis su ateitimi. Mūsų ateities suvokimas gali tapti tokia pačia rimta kliūtimi, kaip ir praeities suvokimas.
„Gal norėtumėt apie tai pasikalbėti?“ – tai daugiaskluosnis pasakojimas apie pokyčius. Apie tai, kaip žmogus gali atsikratyti savo nesėkmingų įpročių, pakeisti mąstymą ir bandyti gyventi kitaip. Savaip, bet kitaip. Ir šioje pažinimo savęs kelionėje terapeutas yra tik tas, kuris tiesiog lydi, tačiau didžiausią darbą atlieka pacientas.
Skausmo hierarchijos nėra. Kančia neturėtų būti reitinguojama, nes skausmas ne varžybos.
Knyga įdomi tuo, kad jos autorė parodė psichoterapijos pasaulį iš dviejų pusių: tiek psichoterapeuto, tiek paciento. Ji pati, dirbdama psichoterapeute, susiduria su nemažai sunkumų gyvenime. Ji vieniša mama, kurią palieka draugas. Ir kai jos galvoje apsigyvena daug klausimų su miglotais atsakymais, ji nusprendžia pati lankyti psichoterapiją. Lori įsitikinusi, kad psichoterapeuto darbas nėra įtikinti pacientą imtis pokyčių. Viskas, ką gali pasichoterapeutas – tai padėti pacientui geriau suprasti save ir išmokti kelti tinkamus sau klausimus tol, kol viduje ar išorėje neįvyks tam tikri reikalingi pokyčiai. Šioje knygoje labai prieinamu ir kartu patraukliu būdu parodoma, kaip per daugelį terapijos seansų įvyksta tokie pokyčiai.
Neseniai mudu su Džonu kalbėjomės apie žodžio „kartais“ grožį ir kaip „kartais“ visus mus padaro lygius, padeda patogiai laikytis viduriuko, o ne dantimis kaboti viename arba kitame spektro gale. Jis padeda mums išvengti priešpriešos – juoda ir balta tironijos. […] – Galbūt laimė yra kartais.
Skirtingi žmonės, skirtingos istorijos
Nors ir tapome daug atviresni kalbėdami apie dalykus, anksčiau laikytus asmeniniais, gėda dėl savo emocinių kančių išliko tokia pat didelė. Beveik su bet kuo galime kalbėtis apie savo fizinę sveikatą (sunku įsivaizduoti sutuoktinius, slepiančius vienas nuo kito vaistus nuo rėmens, tiesa?) ar net lytinį gyvenimą, bet vos užsiminęs apie nerimą, depresiją ar neįveikiamą sielvartą, klausytojo veide, ko gero, išvysi miną gal jau baikim šį pokalbį, ir kuo greičiau.
„Gal norėtumėt apie tai pasikalbėti?“ – tai įdomiai susieti kelių žmonių likimai. Pirmame plane yra knygos autorė, kuri lygiagrečiai audžia dvi istorijas. Pirmoji –jos pačios terapija ir transformacija, prasidėjusi po to, kai ją staiga paliko sužadėtinis. Tai pasakojimai apie tai, kaip Lori yra ir pacientė, ir psichoterapeutė. Vėlesni susitikimai su psichoterapeutu Kendelu atskleidžia antrąją istoriją, kuri yra retrospektyva: vingiuotas Lori karjeros kelias, nestandartinis tapsmas mama. Jau vien Lori gyvenimas yra puiki medžiaga nuostabiai knygai. Tačiau kiti knygoje figūruojantys veikėjai suteikia jai naujų dimensijų. Narciziškas Džonas erzina nuo pirmųjų puslapių . Depresija serganti Rita mokosi susitaikyti su savo praeitimi. O nerūpestinga, bet romantiška Šarlotė parodo, kad kartais neužtenka vien geriausių ketinimų. Keliaujant knygos puslapiais tie veikėjai per pokalbius su Lori seansų metu atsiskleidžia taip, kad jie visi skaitytojai tampa tokie savi, jų istorijos tokios artimos. Psichoterapijos seansai tarsi burtų lazdelė kuri leidžia pamatyti tų žmonių istorijų ne ledkalnio viršūnes, o gilumą. Galima būtų teigti, kad Lori pacientai – tai mes visi. Psichoterapeutė atskleidžia didžiausias paslaptis, slapčiausias svajones ir giliausiai užslėptus sutrikimus. Savo ruožtu Lori Gottlieb pasakoja gražią istoriją apie žmogaus dvasios stiprybę ir apie tai, ką gyvenime keičia intymumas, sąžiningumas ir autentiški susitikimai su kitais žmonėmis.
Pokytis neįmanomas be netekties. Būtent todėl žmonės taip dažnai sako norintys pokyčių, bet vis tiek išlieka tokie patys.
Ši knyga neabejotinai yra romanas. Tačiau ne be vertingų mokslo populiarinimo razinkų. Apibrėžimai ir cituojami čia autoritetai skirti padėti suprasti terapijos procesą. Psichoterapija pagrįsta daugiau nei šimtmečio teoriniais ir praktiniais darbais. Tad tikrai yra iš ko pasisemti. Rekomenduoju visiems, kurie domisi psichologija ir tiems, kurie norėtų daugiau sužinoti apie psichoterapiją. Knyga parašyta išties įtraukiančiai, o ir citatų pasižymėti norėjosi ne vieną.
Nėra nieko geidžiamesnio, nei išsivaduoti iš skausmo, tačiau nėra nieko baisesnio, nei paleisti ramentą. – James Baldwin
Išleido: Baltos lankos