Harper Lee „Nežudyk strazdo giesmininko“ – apie tikėjimą žmogumi

Giesmininkas – pats nekalčiausias paukštis, jis gieda tik mūsų džiaugsmui. Giesmininkai nelesa soduose uogų, nesuka lizdų svirnuose, jie tik gieda mums savo giesmes. Štai todėl nužudyti strazdą giesmininką – nuodėmė.

Ir kokia nuodėmė neperskaityti tokios gražios knygos. Žinote, yra knygų, kurios ne tiek savo siužetu ar istorija visiškai sužavi, kiek žodžiais ir jausmu, kurį sužadina. Taip, knygos „Nežudyk strazdo giesmininko“ knygoje papasakota istorija įdomi, svarbi, bet tai, kaip ji papasakota, nežinau net kokiu būdu, bet kaip kokie senelės gaminti lietiniai su trintomis braškėmis nuskraidino mane į vaikystę. Ir atrodo matau save, kaip Paukštelį, tokią naivią ir nuoširdžią ir tuo pačiu suprantu, kad na, aš tai jau ne ta. Ir suaugusieji jau ne tokie, kokie atrodė vaikystėje, t.y. viską žinantys, visada teisūs. Ši knyga man tarsi pašnabždėjo, kad gal visgi nereikia nusigręžti taip visai jau nuo savęs, tos mergaitės iš vaikystės. Na ir kas, kad dabar esu išmintingesnė. Dabar esu mažiau tikinti žmogumi.

Harper Lee- Nezudyk strazdo giesmininko

„Nežudyk strazdo giesmininko“ – nei laikui, nei amžiui nepavaldi literatūros klasika, kurią drąsiai galima rekomenduoti ir ieškančiam savęs paaugliui, ir suaugusiam mokesčių mokėtojui ar seneliui. Tai pasakojimas apie vaikystę ir brendimą, apie toleranciją ir taiką pirmiausia su savimi.

Tačiau norėdamas sutarti su kitais, pirmiausia aš turiu sutarti pats su savimi. Vienintelis dalykas, kuris nepriklauso nuo daugumos, yra žmogaus sąžinė.

Ši knyga mus nukelia į nedidelį Meikombo miestelį Alabomoje į XX a. trečiąjį dešimtmetį. Čia skaitytojas supažindamas su dviem vaikais: Džina Luiza Paukšteliu ir jos broliu Džemiu. Auginami tėvo, vietinio advokato Atikaus Finčo ir auklės, jie išties džiaugiasi vaikyste ir patiria daugybę nuotykių, kurie ne visada baigiasi laimingai.

Manau, kad yra tik viena žmonių klasė. Žmonės.

1930-ieji buvo rasizmo ir juodaodžių gyventojų persekiojimo laikai. Visi žino, kad juodaodžių gyvenimas buvo labai sunkus, o pokyčiai į gerąją pusę vyko labai lėtai. Būtent šią temą Harper Lee nusprendė įausti į šio romano puslapius. Atikus imasi ginti afroamerikietį Tomą Robinsoną, kaltinamą baltosios moters išprievartavimu – neatleistinu nusikaltimu. Skaitytojas yra nesąžiningo teismo proceso, kuriame kaltintojų parodymai yra farsas, liudininkas. Rašytoja parodo su kokiomis pasekmėmis Finčui ir jo šeimai tenka susidurti imantis tokios bylos bei kaip visa tai išgyvena vaikai.

Jeigu žmonės visi vienodi, tai kodėl negali gražiai gyventi vieni su kitais? Jeigu jie visi panašūs, kodėl taip neriasi iš kailio, kad tik ką blogo vieni kitiems padarytų?

Knygoje subtiliai parodoma, kas yra rasizmas, kaip sunku išsivaduoti iš stereotipinio elgesio. Nors matomas žmogaus nekaltumo paveikslas, jo laukia viena baisiausių bausmių ir daugiausia apie tai byloja jo odos spalva. Vykstantis teismo procesas vyksta iš principo, nes baltųjų žmonių išankstinis nusistatymas yra stipresnis už visiems žinomą tiesą. Atrodo, kad tik dar nekaltas vaikas gali išties pamatyti, koks neteisingas ir išankstinių nuostatų kupinas pasaulis. Pasaulis, kurį skaitytojas mato šioje knygoje, yra pasaulis, matomas vaiko akimis. Tai pasaulis, kuriame keičiasi metų laikai, kur galima pamatyti džiaugsmą tokiais paprastais dalykais, kaip pirmasis sniegas.

„Nežudyk strazdo giesmininko“ man pasirodė labai jaudinanti knyga. Perskaityta istorija ilgai lieka atmintyje. Tai išties laikus nepavaldus romanas, parodantis tikrai nelygių jėgų kovą visuomėje, persmelktoje prietarų ir rasizmo. Pasakojimas pirmuoju asmeniu, iš vaiko perspektyvos tarsi veda skaitytoją už rankos per visus puslapius ir neleidžia atsiplėšti. Kartu su Paukšteliu skaitytojas irgi auga, pažindamas pasaulį ir tai, kaip svarbu būti sąžiningam prieš save. Kaip svarbu būti santarvėje su savimi ir savo mintimis. Už šią knygą Harper Lee gavo Pulicerio premiją, o jos skaitytojui manau, tikras apdovanojimas yra perskaityti šį kūrinį.

Tik tada gerai suprasi bet kurį žmogų, kai viską vertinsi jo požiūriu…
– Kaip, kaip?
– Turi įlisti į jo kailį ir pažiūrėti jo akimis.

Išleido: Jotema