Colleen Hoover „Mes pradedame iš naujo“ – Lilės ir Etlaso istorijos tęsinys
Nepasakyčiau, kad planavau skaityti „Mes dedame tašką“ tęsinį ar priklausau tam skaitytojų frontui, kuris labai laukė šios knygos, bet ir neteigsiu, kad tai nebuvo lengvai gardus kąsnelis, kuriam sugebėjau atsispirt, kai draugė paklausė: gal nori paskolinsiu? Noriu. Ypatingai lapkritį. Ypatingai, kai darbo dienos prasideda ir baigiasi su tamsa, o smegenys nori lengvų skaitinių ir ką ten meluoti, romantikos ir knygos puslapiuose.
Dabar suprantu, kad sunkiausi sprendimai kartais atneša geriausių pokyčių.
Ką jau tikrai moka Colleen Hoover, tai konstruoti tokį pasakojamą, kuris atrodytų ir nuspėjamas, ir niekuo labai išskirtinis, bet dėmesį prikaustantis ir priverčiantis labai lengvai skrieti knygų puslapiais, nors ten pasakojamos istorijos, jei taip rimtai pagalvojus, nėra jau tokios smagios. Colleen Hoover knyga „Mes pradedame iš naujo“ pasakoja Lilės ir Etlaso meilės istorijos tęsinį. Lilė nusprendžia išskirti su Railiu, po daugelio metų sutinka Etlasą, kuris dabar sėkmingas vyras, valdantis restoranus. Kas toliau? Graži pasaka, kurios baigtį nesunku nuspėti, tačiau palieku siužeto detales sužinoti jums patiems.
Atvirumas man kur kas svarbesnis už ištikimybę, nes ištikimi tampame tik galėdami vienas kitam atsiverti.
Sužinoti, kad herojų gyvenimai susiklostė, kaip susiklostė, buvo tikrai faina. Juk turėdami tokius likimus, jie to nusipelnė. Nusipelnė tikros meilės. Ar mane įtikino? Na, nežinau, ar Etlasų yra realiame gyvenime, nes jis tiesiog pasirodė per tobulas vyras. Per tobulas, kad būtų tikras. Kita vertus, gal visi tie privalumai užgožė kokį nors jo trūkumą, kuris ir atsiskleidė knygoje? Nepastebėjau, bet galvoju, gal rašytoja tyčia patiekė čia tokį veikėją tarsi serviruodama tikėjimą princais.
Jei skaitydami „Mes dedame tašką“ dar nenorėjote dėti taško tų herojų istorijose ir smalsu buvo, o kaip jų gyvenimas susiklostė toliau – jūsų laukia ne tokia graudinanti, bet taip pat pakankamai įtraukianti „Mes pradedame iš naujo“ istorija.
Išleido: Baltos lankos