Colleen Hoover „Ką praleidau kol miegojai“ – graži ir liūdna, besąlygiškos meilės istorija
– Mūsų santuoka nebuvo tobula. Jokia santuoka nėra tobula. Buvo laikai, kai ji beveik nuleido rankas. Ir dar daugiau kartų aš buvau netekęs vilties. Mūsų santuokos ilgaamžiškumo paslaptis yra niekada nepasiduoti abiem vienu metu.
Laikas grąžinti „skolas“ arba minčių apie perskaitytas vasarą knygas surašymo metas. Tokių knygų dar šiek tiek turiu, tik pastebėjau, kad įsijungė man rašymo blokas. Kaip su juo kovoju? Nekovoju, tiesiog išlaukiu akimirkos, kai pajuntu, kad noriu tas mintis išguldyti. Kaip bebūtų, ši rašymo erdvė man nėra koks nors mano įsipareigojimas kažkam. Anaiptol, mano pabėgimo oazė. Tai štai, jau pasiilgtų vasaros atostogų metu, perskaičiau dar vieną Colleen Hoover knygą. Ar patiko? Nemeluosiu, patyriau skaitymo malonumą, net ir vieną kitą ašarą nubraukiau, nes kūrinys lengvai skaitomas, jaudinantis, įtraukiantis, tik nėra toks, kurį įtraukčiau į knygų, kurias skaityčiau dar sykį, sąrašą, nes juk pasaulyje dar tiek įdomių ir vertingų istorijų, kurioms neužteks gyvenimo ir taip.😊
„Ką praleidau kol miegojai“ – tai graži, tačiau liūdna Kvin ir Grehemo meilės istorija. Jų keliai susikirto tikrai ne pačiu gražiausiu būdu – abudu susipažino prigavę savo ankstesnius partnerius būnant jiems neištikimus. Pažintis tokiomis aplinkybėmis galima teigti, padėjo jiems kartu išgyventi savo antrųjų pusių išdavystes ir tapti dar stipresniais. Laikui bėgant Kvin ir Grehemo susižavėjimas vienas kitu peraugo į tikrus gražius romantiškus santykius, kurie iš pradžių atrodė tikrai idealūs. Tačiau, kaip ir įprastai būna gyvenime, į jų kasdienybę įsibrovė rutina, nusivylimai, neišsipildžiusios svajonės ir nevaisingumo problema. Pastaroji lėmė, kad tą akimirką, kai atrodo jau gerokai nutolę vienas nuo kito, jie nusprendžia atidaryti savo paslaptingą dėžutę. Dėžutę, į kurią kažkada sudėjo visą savo santykių prasmę, meilės laiškus ir anksčiau duotus pažadus. Ką iš tikrųjų slepia ši dėžutė ir ar ji turi galią padėti išsaugoti santykius? Tebūnie šiokia tokia intriga jums 😊
Mūsų santuoka nesugriuvo. Ji nesubyrėjo akimirksniu. <…> Galima sakyti, ji išsisėmė. <…> Sutinku, sunku pripažinti, kad santuoka byra, kai tebemylim vienas kitą.
Collen Hoover turi kažkokį cinkelį, kurio dėka galbūt kiek ir banaliomis ar nuspėjamomis istorijomis, mėgautis tikrai pavyksta. Knygos „Ką praleidau kol miegojai“ gražiausia man idėja pasirodė ta, kad autorė taip meistriškai sujungė pagrindinių veikėjų praeities ir dabarties istorijas. Vienas skyrius yra praeitis, tai, kas buvo kažkada. Kitas skyrius – dabar. Tos pradžios akimirkos, persipinančios su dabartine realybe tampa esmine knygos struktūra. Toks istorijos pateikimas sužadina ilgesio jausmą. Nostalgija tam, kokie santykiai buvo prieš kelerius metus labai suaštrina dabarties akimirkas.
„Ką praleidau kol miegojai“ man pasirodė labai tikra knyga, apie tikrus žmones ir tikras problemas, su kokiomis šiandien, deja, susiduria tiek daug šeimų. Apie ištikimybę visų pirma, savo paties pasirinkimui. Tiesa, man galbūt per sudėtinga, o gal ir per paprasta kūrinį vertinti gyvenimiškai iš savo varpinės neturint nei vyro, nei vaikų nei tokių problemų, bet kažkaip, susitapatinti su heroje nebuvo sunku, o tai suspaudė širdį į gumulą ir išjudino vieną kitą ašarą. Nes nuoširdžiai gaila, kai šeimos, kuriose tokia stipri ir graži meilė, susiduria su nevaisingumo problemomis ar kitomis tragedijomis. „Ką praleidau kol miegojai?“ – tokį klausimą Grehemas užduodavo Kvinei, o palaipsniui nustojo tai daryti. Negalėjimas susilaukti kūdikio labai apkartino poros gyvenimą ir vienu metu jie nustojo būti visiškai atviri vienas su kitu, pradėjo tolti vienas nuo kito, galų gale, kalbėtis apie tai, ką ir kaip jaučiasi. O ar ne tai yra galima sakyti universalus visų dramų šaltinis?
Ten buvo parašyta: „Ryškia šviesa nušvietus visus trūkumus, tobulumai pasislepia šešėlyje“.
Išleido: Baltos lankos