Victoria Hislop „Sala“ – mažai girdėta skausmo ir vilties kupina Kretos žmonių istorija
Kalbėdami apie senų senovę, kartais sakome – taip buvo lemta, bet tuo atveju neturime omenyje nepermaldaujamo likimo. Žinoma, netikėti, sukrečiantys įvykiai pakeičia mūsų gyvenimą, tačiau tai, kas mums nutinka, iš tiesų lemia dabar gyvenantieji šalia mūsų ir gyvenusieji prieš mus.
Kalispera, Kalimera! Victoria Hislop pasiima mus su savimi į kelionę į Kretą, o tiksliau į mažytę salą Spinalongą. Keliaujame ten su Aleksis, kuri atvyko čia tam, kad susipažintų su savo motinos Sofijos praeitimi ir istorija. Sofija ilgus metus bet kokia kaina stengėsi slėpti savo gyvenimo istoriją. Kodėl? Kas jos šeimoje atsitiko tokio, kas vertė ją gėdytis savo pačios šaknų? Ši šeimos paslaptis knygoje atsiveria per Spinalongos – salos, į kurią buvo ištremiami raupsuotieji, istoriją.
Spinalonga. Laužydama liežuvį ji vis kartojo šį žodį. Salą matė tiesiog priešais save, o kai laivelis priplaukė prie venecijiečių tvirtovės, pastatytos palei jūrą, Aleksis pajuto ir praeities trauką, ir nenugalimą jausmą, ką šis statinys vis dar reiškia dabartyje. Ji mąstė, kad štai čia gali būti vieta, kur istorija vis dar šilta, o ne akmens šaltumo, kur gyventojai tikri, o ne mitiniai.
Tačiau „Sala“ – tai ne tik istorija apie ligonius, atstumtuosius ir tuos, kurie buvo pasmerkti ištrėmimui ir mirčiai toli nuo savo šeimų. Visų pirma tai pasakojimas apie sunkius pasirinkimus, aistras ir vienos šeimos istoriją, apimančią kelias kartas. Pirmuoju smuiku čia groja moterys, kurioms likimas nepagailėjo kančių ir kurioms nebuvo lemta mėgautis gyvenimu visu jo grožiu. Tačiau visos šios istorijos nebūtų atskleistos, jei ne Aleksis, kuri, susidūrusi su svarbiu gyvenimo sprendimu, nusprendžia aplankyti seną motinos draugę Fotini. Iš jos ji sužino apie sunkią savo šeimos ir Spinalongos istoriją.
Pasakojimas, kurį rutuliuoja Victoria Hislop vystosi dviejose laiko linijose – dabartyje ir 1903-1957 m. Victoria Hislop aprašytas pasaulis nėra nei juodai baltas, nei vienaplanis. Rašytoja romane nagrinėja įvairias temas. Žinoma, svarbiausia – gyvenimas Spinalongos saloje, kur raupsais sergantys žmonės – stigmatizuoti, atskirti nuo šeimos, pasmerkti mirti vienatvėje turėjo kabintis į gyvenimą ir nepamesti vilties. Rašytoja knygoje atskleidžia ligonių ir jų šeimų jausmus, problemas, su kuriomis teko susidurti raupsuotiesiems. Juk jos buvo ne tik emocinio, bet ir buitinio pobūdžio, tokios kaip vandens trūkumas, pramogų stoka, prastai veikianti mokykla. Tik laikui bėgant ir tų žmonių darbo dėka Spinalonga tapo visai pakenčiama vieta gyventi; vieta, į kurią įžengė gyvenimas, nors žmonės čia plaukė mirti. Čia buvo statomi namai, vyko prekyba, žmonės įsimylėdavo ir jiems gimdavo vaikai…
– Ar mes galime svajoti, ar tiesiog reikia džiaugtis tuo, ką turime?
– Nėra blogai tenkintis tuo, ką turi, – pasakė Fotini.
Romanas mums atskleidžia Graikiją, kurios nepažįstame, nes nors visi žino Kretą kaip nuostabią atostogų kryptį, tikrai ne visi žino, kad ties Plakos miestu Kreta ribojasi su nedidele Spinalongos sala, kurioje iki 1957 m. buvo įsikūrusi raupsuotųjų kolonija. Viktorija Hislop romane „Sala“ pasakoja šių ligotų, išsigimusių žmonių, pasmerktų tremčiai ir mirčiai toli nuo savo artimųjų, istoriją.
„Sala“ – tai nepaprastai įdomi ne tik paskutinės Europoje raupsuotųjų kolonijos istorija, bet ir nuostabus pasakojimas apie savo šaknų paieškas, apie sunkios tiesos priėmimą, apie kančią, atleidimą, tragediją, bet taip pat ir meilę. Šios knygos emocijų bei jausmų vėduoklė tikrai nemaža. Nors istorija pažymėta dideliu žmonių skausmu, sugriuvusių gyvenimų, joje tiek daug vilties. Juk galų gale, ji išties miršta paskutinė. Tai gili istorija, kur dabartis susipina su praeitimi. Man knyga labai patiko. Bet jaučiu, kad nebuvau jai iš anksto abejinga dar ir dėl to, kad vasarą apsilankiau tose vietose. Tad jausmas skaityti šią istoriją, vaikščioti knygos puslapiais po Plakos, Agios Nikolaos ir kitas Kretos vietas buvo neapsakomas. Ši knyga praturtino mano asmeninę pažintį su Kreta ir dar kartą patvirtino tai, kad mėgstamiausias mano žanras yra istorija tą bendrine prasme ir tikros paprastų žmonių gyvenimo istorijos.
Išleido: Jotema