Matthew Walker apie miego galią knygoje „Kodėl mes miegame“
Amžiuje, kai praktiškai ant kiekvieno kampo girdime apie tai, kad miegas – tik silpniesiems, o produktyviausi žmonės išnaudoja savo parą praktiškai 100 proc., Mattew Walker knyga „Kodėl mes miegame“ atrodo kaip šūvis į dešimtuką. Kalifornijos universiteto neuromokslų ir psichologijos profesorius, neurofiziologijos mokslų daktaras Mattew Walker savo gyvenimą paskyrė atsakymams į klausimus apie miego svarbą paieškoms. Savo žiniomis, atliktų tyrimų bei eksperimentų rezultatais jis pasidalino šioje knygoje, kuri yra neapsakomai įdomus veikalas apie miego karalystę.
Pramiegame apie trečdalį savo gyvenimo ir šitaip ištisi metai prabėga veikiant kažką, ko ilgą laiką mokslas negalėjo nuodugniai ištirti. Kas iš to ir kam miegame? Nors mokslininkams jau pavyko išanalizuoti smegenų veiklą miego metu, aiškiai patvirtinti absoliutų miego reikalingumą mūsų (ir ne tik) organizmų funkcionavimui, tačiau vis dar yra daugybė neatsakytų klausimų.
Tiksliau sakant, mūsų gebėjimas kasdien valdyti emocijas – iš esmės, emocinis intelektas –priklauso nuo to, ar kiekvieną naktį gauname pakankamai REM rūšies miego.
Mattew Walker savo knygą praktiškai pradeda nuo labai aiškios ir paprastos tezės: trumpesnis miegas reiškia trumpesnį gyvenimą. Knygos autorius puikiai išmano tai, apie ką rašo, nes pats atliko daugybę neurologijos, psichologijos ir psichiatrijos sričių tyrimų, paskelbė daugiau nei 100 mokslinių studijų. Jo teigimu, žmogaus kūne nėra fiziologinio reiškinio, kurio neoptimizuotų miegas. Be to, jei toks daug laiko reikalaujantis procesas kaip miegas, nevaidintų reikšmingo vaidmens, jo atsiradimas būtų didžiausia evoliucijos kada nors padaryta klaida.
Mažai miegojai? Nevairuok!
Knygoje miego trūkumas ir neišsimiegojimas lyginamas su būsena po alkoholio vartojimo. Ir toks palyginimas nėra atsitiktinis, nes abiem atvejais organizmas funkcionuoja lėčiau, o tai lemia pastebimai sulėtėjusį aplinkos suvokimą ir reakciją. Tyrimai rodo, kad blaiviam vairuotojui, kuris miegojo mažiau nei keturias valandas, rizika sukelti eismo įvykį yra net 11,5 karto didesnė nei išsimiegojusio vairuotojo atveju.
Kodėl miegas yra toks svarbus?
Atsakymų į klausimą: „kodėl mes miegame“ yra begalė. Taip mus užprogramavo motina gamta, miegame tam, kad atsatytume jėgas, miegas labai svarbus mūsų sveikatai. Tokių atsakymų yra daugybė, tačiau jie nepilnai paaiškina, kodėl mes funkcionuojame būtent taip, kad kasdien turime atrasti laiko miegui? Kodėl miegui turėtume skirti 8 valandas ir pan.
Dėl pateiktų svarių mokslinių įrodymų Guinneso rekordų knyga nepripažįsta mėginimų pagerinti nemigos pasaulio rekordą.
Visiškas miego trūkumas sukelia gyvybinių funkcijų pablogėjimą, o po kelių dienų net ir mirtį. Be miego negalime efektyviai mokytis. Miegas padeda virškinimo sistemai, padeda smegenims įsiminti naują informaciją ir net pamiršti traumuojančius įvykius, tad nieko keisto, jog depresija sergantys žmonės dažnai miega ištisas dienas – miegas jiems veikia kaip tikra terapija.
[…] Miegas yra universaliausia sveikatą stiprinanti priemonė: kad ir kokių fizinių ar psichinių problemų žmogus turi, miegas gali padėti jas išspręsti.
Taigi, miegas padeda išsaugoti viską, kas mums svarbu, ir užmiršti tai, kas mūsų nedomina, taip palengvindamas mums užduotį, kai reikia prisiminti norimą informaciją. Kitaip sakant, užmaršumas yra kaina, kurią mokame už gebėjimą prisiminti.
Mat nepakankamas miegas, kurį laisva valia renkasi dalis žmonijos, reikšmingai keičia jūsų genetinį kodą, kitaip sakant, jūsų asmenybę ar bent jau jus kaip biologinę būtybę, apibrėžiamą DNR parametrais. Atsisakydami miego, kiekvieną naktį apsisprendžiate savo organizme atlikti genų inžinerijos pokyčius ir jaukti ląstelių branduoliuose įrašytą raidyną, kuriuo naudojantis kasdien rašoma jūsų sveikatos istorija.
M. Walker savo knygoje taip pat pabrėžia, kad per ilgas miegojimas gali būti toks pats žalingas, kaip ir miego trūkumas. Knygoje apstu eksperimentų ir pavyzdžių, įrodančių, kad miego sutrikimai yra neatsiejami nuo įvairių ligų. Taip pat autorius aprašo ne tik medicininius sveiko miego aspektus, bet ir miego fazes bei šiek tiek atkreipia dėmesį į sapnų reikšmę. Beje, asmeniškai man šios dalies apie sapnus norėjosi išsamesnės. Įdomi man buvo dalis apie skirtingą paros ritmą įvairiais gyvenimo tarpsniais bei įžvalgos apie tai kaip miega kai kurie gyvūnai.
Viena iš sapnų teikiamų dovanų – smegenyse vykstanti raminamoji neurocheminė reakcija, slopinanti skausmingus prisiminimus, ir atsiverianti virtuali tikrovė, kurioje sąmonė sulieja praeities bei dabarties žinias, taip skatindama mūsų kūrybiškumą.
Ši knyga turėtų ypatingai patikti tiems, kurie mėgsta mokslo populiarinimo literatūrą, domisi miegu arba bent kartą savęs klausė: kam reikia miegoti? O aš rekomenduoju ją perskaityti kiekvienam ir niekada daugiau negraužti savęs dėl ilgų miego valandų bei pamiršti įprotį: atsigriebti lovoje savaitgalį, nes miego skolos neįmanoma grąžinti.
Kasnakt REM miego fazė kviečia jus žiūrėti keistą spektaklį, kuriame jums prieš akis praplaukia gluminančių, bet labai asociatyvių autobiografinių temų pynė. Kalbant apie informacijos apdorojimą, būdravimo būseną iš esmės galima prilyginti suvokimui (tuo metu patiriate jus supantį pasaulį ir nuolat ko nors mokotės), NREM miego fazę galima sutapatinti su refleksija (tai metas, kai kaupiami ir stiprinami naujų faktų ir įgytų įgūdžių fragmentai), o REM miego fazę galima apibūdinti kaip integraciją (minėti patirties fragmentai susiejami ir tapusavyje, ir su ankstesne patirtimi, taip sukuriant tikslesnį pasaulio funkcionavimo modelį, įtraukiant į jį inovatyvias įžvalgas ir naujus gebėjimus spręsti problemas.
Išleido: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla