Kun. Algirdas Toliatas „Ramybė Tau“— geriausia psichoterapija šių metų pabaigai
Nėra nieko šventesnio, nei būti — visomis prasmėmis — ten kur esi.
Pastebėjau, kad mano siela meistriško A. Toliato žodžio trokšta būtent gruodį, prieš gražiausias metų šventes. Tiesiog A. Toliato paguodžiantys, įkvepiantys ir motyvuojantys sakiniai labai tinka advento laikui, o ypatingai šiems, nerimo persmelktiems metams. „Ramybė Tau“ yra mano ketvirtoji kunigo perskaityta knyga, kurią drįsiu pavadinti geriausia psichoterapija koroninių metų pabaigai. Esu tikintis žmogus, tačiau, manau, knygos vertinimui mano santykis su religija neturi reikšmės, o kun. A. Toliato kūrinius tiek aš, tiek kiti drąsiai rekomenduoja visiems, tiek praktikuojantiems krikščionybę, tiek su Bažnyčia neturintiems nieko bendro. Tiesiog todėl, kad A. Toliatas be patoso, be moralizavimų kalba žmogui. Ir ta jo kalba yra tokia paprasta ir meistriška, kad tarnauja kaip tikri vaistai, ypač kai jauti vidinį nerimą, o jį man, atrodo šiais metais mažesne ar didesne doze pajuto kiekvienas.
Pripažinę, kad visi klysta, o pirmiausia — mes patys, patirsime didesnę ramybę nei laimėję tūkstantį kovų.
Gali pasirodyti, kad knygos pavadinimas „Ramybė Tau“ implikuoja į konkrečią temą, į ramybę, jos paieškas ir vertę šiuolaikiniame pasaulyje, tačiau nedidelės apimties kūrinyje tų temų daugiau. A. Toliatas šioje knygoje sugeba paliesti labai daug temų ir jo žodžiai turi nepaprastą jėgą pasiekti kažką daugiau nei tiesiog protas, na, nes, visos knygoje išsakytos tiesos gali atrodyti labai paprastos ir banalios, tačiau tai, kaip autorius jas pateikia, kažkaip nugula sieloje ir joje pasidaro tikrai ramiau.
Kiekvienas žmogus šioje žemėje tam tikra prasme yra atskiras pasaulis. Jei pripažinsime, kad visi esame skirtingi, nei geresni, nei prastesni už kitus, kur kas paprasčiau bendrausime su kitais ir gyvensime santaikoje su savimi.
Knygoje A. Toliatas kalba žmogui apie žmogų ir apie tai, kad mes niekada nebūsime laimingi neatradę tos laimės ir ramybės savyje. Apie tai, kad užsikrėtę apgaulingo tobulumo siekimo virusu gyvenimo kelyje galime pamesti ne tik tai ir tuos, kuriuos iš tikrųjų mylime, bet ir pasiklysti savyje. Apie tai, kad gyvenimas nėra vienos krypties greitkelis ir ne viskas nulemta iš Dangaus ir ne viskas priklauso nuo mūsų ir svarbu suprasti kaip ir kada atskirti šiuos dalykus, nes tas sugebėjimas padės mums nesigraužti arba nenuleisti rankų ir plaukti pasroviui. Apie tai, kad pasaulyje, kur kasdien naujienose šmėžuoja naujienos apie katastrofas, karus ir kita neigiamos informacijos lavina, sunku būti laimingiems, tačiau nepaisant visko, čia ir dabar būti nuostabu.
Tačiau gyvenimas mums šioje žemėje duotas tik vienas, ir būtų gaila paversti jį spektakliu, net jis kitiems jis ir patiktų.
Knygą galima skaityti labai laisvai: nuo pirmo ar paskutinio puslapio ar nuo vidurio. Galima perskaityti vienu prisėdimu, o galima šią ramybę dozuoti. Vos ne kiekviename puslapyje galima rasti kokį nors sakinį, kurį norisi užsirašyti, nufotografuoti, pasidalinti su draugu ar įsiminti sau. Įdomu tai, kad pirmiausia ši knyga pasirodė ispanų kalba ir tik tada buvo išversta į lietuvių kalbą, tačiau skaitymo malonumui tai neturi absoliučiai jokios reikšmės, kaip ir tai, nuo kurios A. Toliato knygos pradėsite pažintį su jo žodžiu.
Skaitant šią knygą užplūsta ramybė. Ir norisi jos palinkėti sau, Tau mielas, drauge ir pasauli.
Kaip pasidalijus vargais dukart palengvėja, taip ir pasidalijus laime džiaugsmas dukart didesnis.
Išleido: Tyto alba