John Boyne „Berniukas dryžuota pižama“ – naivus vaiko žvilgsnis į koncentracijos stovyklos siaubą
– Man niekas niekada nėra davęs raiščio, – tarė Brunas.
– O aš niekada jo neprašiau, – prisipažino Šmuelis.
– Manau, man patiktų nešioti raištį. Tik nežinau, kurio norėčiau, – tavo ar Tėčio, – samprotavo Brunas.
Galbūt jei mumyse gyventų daugiau vaiko, viskas atrodytų kitaip? Gal geriau? Nes pasaulyje, kuriame tiek daug karo siaubo, neapykantos ir ligoto žiaurumo, labai dažnai vaikai parodo ir moko, ką reiškia būti žmogumi. Būti žmogumi ten, kur žmogiškumas užleido vietą beširdiškumui ir laukiniam žiaurumui. Nes tarp tūkstančių suaugusiųjų, du devynmečiai berniukai išsaugo tai, kas liudija žmogiškumą: draugystę ir naivų gerumą, kurio negali sunaikinti net didžiausias blogis.
John Boyne „Berniukas dryžuota pižama“ knyga nukelia mus į Antrojo pasaulinio karo Berlyną. Bruno tėvas užimantis svarbias pareigas valstybinėje tarnyboje, Hitlerio paaukštinamas ir paskiriamas Aušvico koncentracijos stovyklos komendantu. Dėl šio paaukštinimo Bruno šeima turi palikti Berlyną ir persikelti į naujus namus. Naujuose namuose Brunas su sese nesijaučia jaukiai. Čia nėra draugų, o šalia keista spygliuota vielos tvora ir pro langą matosi žmonės, kurie visi atrodo vienodai – vilki dryžuotas pižamas. Brunui nuobodu ir jis nusprendžia tyrinėti aplinką ir taip vieną dieną atsiduria prie spygliuotos tvoros ir susipažįsta su Šmueliu.
Šmuelis yra Bruno bendraamžis ir jis žydas, atsidūręs anapus spygliuotos tvoros – koncentracijos stovykloje. Berniukai susidraugauja ir pradeda bendrauti per tvorą. Brunas pavydi Šmueliui jo įdomesnio gyvenimo, kad turi draugų, gali žaisti. Gyvenimas anapus spygliuotos tvoros jam atrodo laimingas.
„Berniukas dryžuota pižama“ – sukrečianti dviejų skirtingų pasaulių berniukų istorija. Knygos autorius pabandė parodyti Aušvico siaubą naiviomis vaiko akimis. Brunas ir Šmuelis nesupranta, kodėl juos skiria ta spygliuota tvora. Nors knygos autoriaus intencija man aiški, asmeniškai tuo galbūt man sudėtinga patikėti, ar tikrai tokio amžiaus berniukas iš inteligentiškos šeimos galėtų visai nesuprasti, kas tuo metu vyko jo šalyje, pasaulyje. Taip pat ir jo keliais metais vyresnė sesuo, bandanti flirtuoti su vokiečių karininku, tačiau nelabai suvokianti kas tie žmonės dryžuotomis pižamomis. Šita techninė dalis manęs neįtikino, tačiau nepaisant to, knyga labai paveiki ir nepaisant to, kad ten joks siaubas nepapasakotas tiesmukai, jis tvyro ore. Visgi 2008 m. pasirodžiusi to pačiu pavadinimu knygos Marko Hermano ekranizacija man pasirodė stipresnė, ypač istorijos pabaigos vizualizacija.
Išleido: Gimtasis žodis