Greg Jenner „Milijonas metų per vieną dieną: nuo akmens amžiaus iki telefonų eros“ apie banalios kasdienybės ritualų nepaprastą istoriją
Greg Jenner savo knygoje per vieną paprastą, niekuo neišsiskiriančią, šio amžiaus vidutinio europiečio dieną (o konkrečiai šeštadienį, kai sulaukiame svečių) parodė, kur glūdi daugybės kasdienių veiklų, ritualų bei įpročių šaknys bei pabandė nupiešti jų istoriją ir evoliucijos kelią. Suskamba žadintuvas, keliamės, valomės dantis ir prausiamės, einame į tualetą, pusryčiaujame, išvedame pasivaikščioti šunį, rengiamės, laukiame svečių, susėdame prie stalo, išgeriame ir užkandžiaujame, atsisveikiname, ruošiamės miegoti, nusistatome žadintuvą. Štai maždaug toks, schematiškai sustruktūrizuotas pagal dienos įvykius ir jų istorinius paveikslus yra knygos turinys. Iš mūsų kasdienybės perspektyvos knygos autorius sukonstravo turtingą įvairių, kasdien naudojamų išradimų bei įpročių istoriją.
Knygos pasakotojas tarsi įsikūnija į gidą, kuris lydi skaitytoją, atliekantį kiekvieną kasdienybės veiksmą bei ritualą ir kiekvieną tą veiksmą traktuoja kaip atspirties tašką keliauti į žilą senovę ir pasiaiškinti, nuo kada atsirado kanalizacijos ir tualetai ar kada pradėjome valytis dantis šepetėliu su šereliais, kada pradėjome miegoti lovoje, kaip pradėjome skaičiuoti laiką, apie alkoholio atsiradimą ir t.t. Įdomu tai, kad autorius parodo, jog ne visada su evoliucija vyko teigiami pokyčiai visose srityse ir čia galima paminėti XVIII a. Prancūzijos elegantiškąją aukštuomenę, kuri skyrė ypatingą dėmesį savo išvaizdai, tačiau nematė nieko blogo išpilant pro langą savo naktipuodžio turinį. Arba apie tai, kaip didieji monarchai rimtais veidais priimdavo svečius kakodami. Apskritai kanalizacijų, tualetų ir visai šikimo kultūrai, man pasirodė, kad knygos autorius skyrė daugiausiai dėmesio, kad spėjo ir pabosti…
Knygoje „Milijonas metų per vieną dieną: nuo akmens amžiaus iki telefonų eros“ yra tiek daug įdomių faktų, kad juos sudėtinga visus įsiminti. Nors knyga parašyta šmaikščiu stiliumi, patį skaitymą man apsunkino daugybė datų ir pavardžių. Knygos tematika yra įdomi ir pasirinktas istorijos pasakojimo rakursas čia taip pat vertas dėmesio, tačiau nuo tos informacijos gausos, užvertus paskutinį puslapį nedaug kažkaip kas lieka galvoje, ką vėliau su tokiu pat užsidegimu kaip autorius pavyktų papasakoti draugams kavos petraukėlių ar pasivaikščiojimų metu. Lyginant panašaus kalibro knygas, Yuval Harari kūriniai man yra kur kas įdomiau perteikti, žymiai patrauklesni bei paliekantys ryškesnį pėdsaką atmintyje. O tai mano kuklia nuomone, diferencijuoja labai geras knygas nuo vidutinių.
Išleido: Alma littera