Chris Greenhalgh knyga „Suvilioti Ingridą Bergman“: slaptas garsios „Kasablanka“ aktorės ir žymaus karo fotografo romanas
„1945-ieji, Paryžius. Meilės romanas, kurį ji prisimins amžinai“ – knygos paantraštė bei anotacija žada tikrai įdomų pasakojimą turint omenyje ir laikmetį, ir romantiškąjį miestą, ir dvi iškilias asmenybes – garsiąją aktorę Ingridą Bergman ir žymųjį karo fotografą Robertą Kapą.
– Jeigu nežinai, ką ji galvoja, kaip gali ją mylėti?
– Dėl paslapties.
Visai netikėtas akių susitikimas „Ritz“ viešbučio fojė Paryžiuje, kur iš Amerikos atvyksta kino žvaigždė linksminti karininkų, amžiams pakeičia dviejų žmonių gyvenimus. Kapa labai susižavi Ingrida ir pabando laimę: palieka raštelį po aktorės viešbučio durimis ir pakviečia į pasimatymą. Užsimezga romanas, kuris ne tik suteikia sparnų, bet ir pastato ant kortų žvaigždės karjerą ir šeimą. Jie iki paryčių vaikštinėja po Paryžių, užkandžiauja kavinėse ir šoka klubuose. Ingrida padeda Kapai pamiršti daugybę sudėtingų gyvenimo dalykų: patirtą karo siaubą, tėvo savižudybę ir mylimos merginos žūtį. Tačiau tuo pačiu ji saugo savo reputaciją, juk namuose – Holivude jos laukė Peteris ir dukra Pija. Tačiau čia, Paryžiuje viskas atrodo labai toli, todėl jie leidžiasi į meilės nuotykius. Po 6 mėn. Ji grįžta į Holivudą ir neįsivaizduodama savo gyvenimo be Roberto, kviečia jį atvykti į Ameriką taip pat.
– Tikriausiai turi viską, ko tau reikia.
– Ir nieko, ko noriu, – taria ji.
Autorius pasirinko įdomią pasakojimo manierą: fotografas Kapa čia kalba pirmuoju asmeniu, tuo tarpu Ingridos mintys spekuliuojamos pasitelkiant trečiąjį asmenį. Pati istorija tikrai įdomi ir ši knyga dar kartą patvirtina paprastą, bet taip pamirštamą tiesą: ne piniguose laimė bei atskleidžia, kokia yra buvimo garsenybe kaina. Ingrida turi viską: vaidmenis kine, ji puikuojasi ant žurnalų viršelių, turi vyrą ir dukrą. Bet jos viduje tokia tuštuma, kurią užpildyti pajėgia tik vargšas fotografas. Tačiau kažkaip didelės užuojautos jausmo knygoje jai nepajutau, man labiau buvo gaila fotografo. Gal to priežastis ta, kad jis čia kalbėjo pirmuoju asmeniu, todėl pasirodė skaitytojui artimesnis. Ypač ta scena, kai Ingrida trenkia savo dukrai, kuri išterlioja jos suknelę, privertė net pasibjaurėti visų dievinama aktore. Puiku, kad Chris Greenhalgh nesudievino kino žvaigždės ir knygoje atskleidė ją kaip paprastą žmogų, kuris turi jausmų ir palūžta. Meilės istorija galbūt ir buvo graži, bet niekados neapleido tikrovės jausmas: atsakomybė už šeimą, todėl gal labiau skaitant kėlė ne susižavėjimo, o nerimo jausmą. Knygos istorija paremta tikrais įvykiais ir daug žadanti, bet išpildymui man labai pritrūko gilumo.
Paryžius taip tiksliai suprojektuotas, mąsto, viskas sustatyta kvadratais ir apskritimais, kruopščiai simetriškai išguldyta. Tai primena, koks suplanuotas yra jos pačios gyvenimas, kaip tiksliai viskas suorganizuota ir kaip ji trokšta padaryti ką nors spontaniško, išsivaduoti iš šios tvarkos.
LIFE és Magnum Photos
Išleido: Sofoklis