Austin Klefon „Vok kaip menininkas“ knyga yra labai nestandartinė: joje daug paveiksliukų, citatų, o jos perskaitymas pavogs daugiausiai valandą gyvenimo. Nors kartais ir skaitau įvairias saviugdos, motyvacijos, populiariosios psichologijos ir įtakos meno knygas, nelabai jų mėgstu, nes dažnai man jos atrodo kiek ištemptos, skaitant būna įdomu, bet kažkaip po laiko retai ką atsimenu konkretaus. Visur patarimai, kaip reikia mąstyti, manipuliuoti, mylėti, valdyti, gyventi… Bet vis dėl to tikiu, kad tokios knygos yra reikalingos, o jų ir nereikia suvalgyti, pakanka įsikvėpti ir rasti kažką sau, praplėsti savo požiūrio horizontus.

„Vok kaip menininkas“ labai trumputė ir lengvo turinio knyga apie kiek kitokį požiūrį į kūrybiškumą, kurioje radau daug minčių, o skaitant viduje ne kartą sužvangėjo man: „o rimtai, nu geras, čia grynai apie mane, arba apie X draugą“. Čia autorius kalba ne tiek apie tą kūrybiškumo ugnį, kuri dega menininkų galvose ir širdyse, kiek tą, kuris slypi kiekviename mūsų ir dalinasi labai paprastais patarimais, kaip tą ugnį puoselėti.

Menas – tai vagystė. – Pablo Picasso

Dėmesį prikaustantis knygos pavadinimas jau atkreipia dėmesį, nes jis pykstasi su mūsų moralės nuostatomis: juk vogti negalima. Kodėl menininkai yra vagys ir kaip gerai vogti? Ramiai, šios knygos autorius nemoko apiplėšti bankų ar atimti iš vargšės močiutės paskutinius eurus. Kalbama apie idėjų vagystes, kurias mes vadiname įkvėpimu. Savo knygoje Austin Kleon pateikia 10 dalykų, kurių niekas nepasakojo mums apie kūrybiškumą. Šiuos 10 dalykų galima būtų laikyti tarsi 10 kūrybiškumo įsakymų, kuriuos autorius pagrindžia savo patirtimi ir kitų žmonių garsių citatomis. Čia rasime ir aliuzijų į Bibliją, ir šiuolaikinių dievaičių, tokių kaip Jay-Z mintis.

Mes nežinome, iš kur kyla mūsų idėjos. Žinome tik tai, kad jos ne iš mūsų kompiuterių. – John Cleese

Vok kaip menininkas.  Galima piktintis tokiu išsireiškimu kaip meninė vagystė, nes mums tikras menas dažnai asocijuojasi su originalumu. Tiesa, tačiau yra bet. Tiesa tokia, kad kiekvienas menininkas kuria remdamasis kitų darbais, įsikvėpdamas ir Austin Kleon pateikia, ką reiškia blogos ir geros vagystės.  Gyvenant remiksų epochoje, manau, tai itin aktualios įžvalgos. Pripažindami, kad nieko nėra originalaus, mes tarsi išsilaisviname iš spaudimo iš naujo išradinėti ratą ir galime įžvelgti galimybes, kaip tą ratą patobulinti ar padaryti kitokį nei sumanė jo pirmtakas. Semdamiesi įkvėpimo iš įvairių šaltinių, žmonių, gamtos, jį analizuodami ir praleisdami jį pro mūsų patirties filtrą, kuriame kažką savo ir unikalaus. Tai, pasak Austin Kleon ir yra kūrybiškumas.

Kadangi gyvename laikais, kai turime neribotą prieigą prie neribotų įkvėpimo šaltinių, svarbu pasirinkti, ko atsisakyti ir apsupti save tuo, kas verčia judėti pirmyn. Vertėtų mokytis iš geriausių ir atsakingai atsirinkti tai, kam skiriame savo laiką. Iš esmės ši taisyklė, manau, aktuali ir svarbi kalbant ne tik apie savo kūrybiškumo, bet ir bendrai apie savo asmenybės ugdymą kasdienybėje. Iš visų pusių esame veikiami dirgiklių, todėl verta mokytis atsijoti grūdus nuo pelų ir tokiu būdu rūpintis savimi.

P.S. labai patiko knygos mintis nuolat turėti su savimi užrašų knygutę (kad ir telefone) ir savo įkvėpimus, idėjas fiksuoti…. ir apsupti save knygomis bei įkvepiančia aplinka!

Vok iš bet ko, kas tik įkvepia ir sužadina tavo vaizduotę. Godžiai ryk knygas, senus ir naujus filmus, muziką, paveikslus, nuotraukas, eilėraščius, vizijas, atsitiktinius pokalbius, architektūrą, tiltus, gatvių ženklus, medžius, debesis, vandens kūnus, šviesą ir šešėlius. Vok tik tai, kas suvirpina tavo sielą. Jei tai darysi, tavo darbai (ir vagystės) bus autentiški. – Jim Jarmusch

Leidykla: Forsmart