Abigail Tucker „Liūtai mūsų svetainėse: kaip katės mus prisijaukino ir užvaldė pasaulį“ – apie kačių kaip augintinių fenomeną
Išties dėl savo jėgos ir narsos liūtai labai toli ir nenukeliavo. Tačiau naminės katės užėmė teritorijas nuo Šiaurės poliaračio iki Havajų salyno, nuo Tokijo iki Niujorko, šturmavo visą Australijos žemyną. O pakeliui užėmė pačią brangiausią ir kruopščiausiai saugomą teritoriją planetoje – žmogaus širdies tvirtovę.
Knyga, kurios viršelyje puikuojasi mielas katinukas ir intriguojantis pavadinimas pagavo mano dėmesį, tad, kaip mylinti šiuos gyvūnus norėjau ją perskaityti. Abigail Tucker savo knygoje pasakoja kačių prijaukinimo istoriją, kuri labiau yra ne apie tai, kaip žmogus prijaukino katę, bet katė žmogų. Knygoje autorė remiasi daugybe įvairių tyrimų, čia pilna išsamių išnašų į straipsnius ir knygas tiems, kurie norėtų pasigilinti daugiau. Tiesa, man tos informacijos, įvairių pavardžių pasirodė per daug ir kažkiek pasigedau, jei galima būtų pasakyti, gilesnės analizės apie kačių psichologiją ir labiau socialinius aspektus.
Tačiau taip pat pakanka rimtų argumentų, kad katiniai iš tikrųjų tebėra nenugalėti ir tebediktuoja savo sąlygas. Taip, žmones ėdantys liūtai neteko sosto, tačiau naujajame tūkstantmetyje kukliosios naminės katės tebekelia tuos pačius karališkus reikalavimus.
Man pasirodė, kad knygoje pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į tai, kad katės yra invaziniai gyvūnai, keliantys ekologinę grėsmę kitoms rūšims, bet buvo per mažai atskleista arba ne taip išsamiai atskleista to, kodėl mes jas taip mylime. Knyga ypatingai manęs nesužavėjo ir daug žadantis pavadinimas, kažkaip asmeniškai man neišpildė pilnai savo pažado. Tačiau joje tikrai radau ir įdomių dalykų, tad tais, kurie liko galvoje užvertus paskutinį puslapį čia ir pasidalinsiu.
Pasak knygos „Liūtai mūsų svetainėse: kaip katės mus prisijaukino ir užvaldė pasaulį“ autorės, kačių žavesio ir to, kodėl mes jas taip mylime paslaptis slypi tame, kad jų mieli ir ir išraiškingi snukiai primena mums mūsų vaikų, kūdikių veidus.
Spėjama, kad mūsų protėviai kates kaip augintinius turėjo jau neolito laikais, kai pradėjo formuotis žemdirbystės kultūra. Tie ūkiai, kuriuose buvo kačių, gyveno geriau, nes katės gaudydavo peles, kurios puldavo sandėlius su grūdais. Senovės egiptiečiai buvo pirmoji žinoma visuomenė, kuri suformavo kačių kultą. Katės istoriškai visada asocijuodavosi su magija ir buvo garbinamos įvairiose kultūrose. Senovės egiptiečiai jas šlovindavo kaip dievus, o Senovės Japonijoje jų bijota.
Kaip romiečiai, puikavęsi liūtais Koliziejuje, ar viduramžių karaliai, juos laikę karališkuose žvėrynuose, mes taip pat galbūt esame linkę laikyti šiuos mažus liūtukus kaip savo pergalės prieš didžiąsias kates ženklą. Mums patinka linksmai pakrizenti iš mažų kačiukų žiaurumo, šiems galandant dantis ir nagus, bet tikriausiai tik todėl, kad esame nugalėtojai.
Katės yra medžiotojos ir žudikės, tai invazinis gyvūnas, kurio prigimtis nepaisant prijaukinimo nepakito – ši mintis/įžvalga kaip nuolatinis šešėlis persekioja didžiąją dalį knygos. Iš tikrųjų medžioklė ir dauginimasis yra tai, kur katės yra tikros čempionės, tačiau būtent žmogaus silpnybė jų atžvilgiu buvo tai, kas padėjo šiems gyvūnams užkariauti pasaulį. Įdomu tai, kad pavyzdžiui, šunys pasižymi didesne veislių įvairove, o katės skirtingai nei šunys, labiau tarpusavyje panašios ir skiriasi daugiausia tik kailiu. Knygoje daroma prielaida, kad to priežastis yra ta, jog šunis žmonės augino kaip savo pagalbininkus, kaip gyvūnus teikiančias aiškias naudas.
Kačiukų populiarumas internete suformavo atskirą turinio kultūrą su savo memais, tačiau įdomu tai, kad vieni garsiausių kačių įžymybių, kaip pavyzdžiui, Lil Bubė savo populiarumą pelnė dėl išvaizdos, kuri iš esmės buvo sveikatos problema.
Kai sero Timo Bernerso Li (Tim Berners Lee), vadinamo interneto tėvu, neseniai paklausė, kokie šiuolaikinio interneto naudojimo aspektai jį labiausiai nustebino, jis atsakė: „Kačiukai“.
Išleido: Liūtai ne avys